prakticizmas

prakticìzmas sm. (2) TrpŽ 1. linkimas į praktinį veikimą, teorijos palenkimas praktikai: Prieš buržuazijos prakticizmą proletarai iškelia principinę politiką nacionaliniu klausimu (sov.) rš. Ribotas prakticizmas sp. 2. dalykiškas, blaivus požiūris; mokėjimas tvarkyti reikalus siekiant iš visko gauti naudos: Buržuazija suabsoliutino naudos, šalto apskaičiavimo, prakticizmo kriterijų (sov.) rš. Sausas prakticizmas braunasi į visas Vakarų taikomosios dailės sritis rš.